Naudinga informacija

Cistitas (šlapimo pūslės uždegimas)

cistitas
Šlapimo pūslės uždegimo (cistito) dažniausios priežastys - bakterinė infekcija (ypač kalytėms), šlapimo pūslėje susiformavę kristalai ar akmenys (urolitai šlapime) (dėl netinkamos mitybos, genetinio polinkio), šlapimo pūslės polipai.
Cistitas (šlapimo pūslės uždegimas) diagnozuojamas veterinarijos gydytojui įvertinus gyvūno būklę, veterinarijos klinikoje atlikus šlapimo tyrimą, šlapimo pūslės echoskopiją.
Pagrindiniai šlapimo pūslės uždegimo simptomai:
  • Dažnas šlapinimasis.
  • Šlapinimasis mažais kiekiais.
  • Šlapinimasis ne vietoje (pvz. katėms - šlapinimasis ant lovos, kilimo, šunims - šlapinimasis namuose).
  • Kraujas šlapime (rausvas šlapimas ar kraujo lašiukai šlapime).
  • Skausmingas šlapinimasis (pvz. katėms - kniaukimas šlapinantis, dažnas ėjimas į kraiko dėžutę).
  • Intensyvus lytinių organų laižymas.
  • Intensyvus pilvo prausimas, išplikęs kailis pilvo srityje (katėms).
Gydymui, priklausomai nuo šlapimo pūslės uždegimo priežasties, skiriami priešuždegiminiai vaistai, antibiotikai, papildai ar gydomoji dieta.
Siekiant laiku diagnozuoti cistitą, labai svarbu stebėti augintinių šlapinimosi dažnumą, šlapimo spalvą, apetitą, kastruotus katinus ir kates maitinti tik kastruotiems katinams skirtu maistu, siekiant išvengti akmenligės (kristalų susidarymo šlapime).

Pasiruošimas operacijai

Priesop_prieziura
Veterinarijos klinikos "Vetloftas" veterinarijos gydytojai dalinasi informacija, kurią būtina žinoti kiekvienam augintinio šeimininkui, prieš atvykstant operacijai į veterinarijos kliniką.
  • Gyvūnas turi būti neėdęs 8-12 valandų iki operacijos. Tiek operacijos rytą, tiek naktį vandens galima duoti (nebent veterinarijos gydytojas nurodo kitaip).
  • Prieš operaciją rekomenduojami kraujo tyrimai (vidaus organų būklei įvertinti). Šie tyrimai atliekami operacijos rytą ar kelias dienas prieš. Tyrimų atsakymai gaunami per 15 - 30 minučių.
  • Prieš operaciją papildomai įvertinama gyvūno bendra būklė. Jeigu pastebėjote, kad jūsų augintinis vemia, neėda, liūdnesnis ar yra kitų simptomų, būtinai informuokite veterinarijos gydytoją prieš operaciją.
  • Namuose augintiniui paruoškite saugią ir šiltą vietą, skirtą ilsėtis grįžus namo po operacijos (pavyzdžiui, paguldykite guoliuką ant grindų, kad nebandytų šokti ant lovos).
  • Operacijos vakarą suplanuokite taip, kad galėtumėte pasaugoti gyvūną, kad nešokinėtų ir nelaipiotų.
  • Pasiruoškite palučių, paklotėlių (jeigu gyvūnas jaustųsi silpniau ir negalėtų išeiti pasišlapinti lauke).

Priežiūra po operacijos

operacija_suo_kate
Operacijos sėkmė ir sklandus gijimas priklauso  ne tik nuo operavusio veterinarijos gydytojo, bet ir nuo pooperacinės priežiūros namuose. Todėl veterinarijos klinikos "Vetloftas" veterinarijos gydytojai dalinasi pagrindine informacija apie augintinių priežiūrą po operacijos.
  •  Namuose paruoškite ramią, saugią ir šiltą, nuo skersvėjų apsaugotą vietą augintinio atsigavimui.
  • Neleiskite 7-14 d. šokinėti, lipti laiptais, kad neištrūktų siūlės.
  • 10-14 dienų laikykite savo augintinį aprengtą pooperaciniu rūbeliu ar uždėję gaubtą. Jeigu gyvūnas laižysis, žaizda negis, prasidės infekcija, gali iširti siūlės.
  • Stebėkite, kaip atrodo žaizda (ar nėra paraudę, nešlapiuoja). Jeigu atrodo, kad operacinis pjūvis negyja, kreipkitės į gydytoją. Dažniausiai patiems žaizdos valyti namuose nereikia, nebent vet. gydytojas nurodo kitaip.
  • Tęskite paskirtą gydymą namuose (duokite vaistus nuo skausmo ar kitus nurodytus vaistus).
  • Neduokite jokių vaistų savo nuožiūra, nepasitarę su veterinarijos gydytoju.
  • Būtinai atvykite paskirtiems pakartotiniams vizitams į veterinarijos kliniką (siūlų traukimui ar apžiūrai).

Ausų uždegimas (otitas)

ausu_uzdegimas_vet

Ausų uždegimas (otitas)

Ausų uždegimas - viena iš dažniausių šunų ir kačių odos ligų, diagnozuojamų veterinarijos klinikoje. Todėl nusprendėme papasakoti, kokie yra pagrindiniai ausų uždegimo simptomai ir priežastys.

Simptomai:

  • Nemalonus ausų kvapas
  • Galvos purtymas
  • Ausų kasymas
  • Išskyros iš ausų
  • Paraudusios ausys

Ausų uždegimo priežastys gali būti bakterijos, mieliagrybiai, ausų erkutės, svetimkūniai, maistinės alergijos ar net maudynės.

Kadangi ausų uždegimą sukelia skirtingos priežastys, todėl ir gydymas kardinaliai skiriasi (kartais skiriami ausų lašiukai, o kartais - lašinami odos lašai nuo parazitų ar keičiama mityba). Pavyzdžiui, maisto pakeitimas įtariant alergiją visiškai nepadės ausų erkučių sukelto uždegimo atveju, o ausų lašai, maistinės alergijos atveju, padės tik laikinai, kol nebus paskirta tinkama dieta.

Todėl pastebėjus išvardintus simptomus, pirmiausiai rekomenduojame kreiptis į veterinarijos gydytoją. Atvykus į veterinarijos kliniką, apžiūros metu veterinarijos gydytojas įvertina ausų būklę (pavyzdžiui, žiūrima otoskopu, imamas ausų turinio tepinėlis), surenka  informaciją (pavyzdžiui, apie mitybą, persirgtas ligas, maudynes) ir tik tada paskiria tinkamą gydymą.

Laiku negydant ausų uždegimo, išorinės ausies uždegimas komplikuojasi vidurinės ar vidinės ausies uždegimu (sutrinka pusiausvyra, pasireiškia neurologiniai reiškiniai), atsiranda polipų, pažeidžiamas ausies būgnelis, gyvūnas gali prarasti klausą.

Profilaktika:

  • Reguliariai apžiūrėti augintinio ausis.
  • Valyti ausis pagal poreikį (pavyzdžiui, po maudynių).
  • Ausis valyti tik su tam skirtais ausų valikliais.

Echoskopija (ultragarsinis tyrimas)

echoskopija_suns_kates
Echoskopijos tyrimas - neinvazyvus ir neskausmingas tyrimas, kurio metu, naudojant aukšto dažnio garso bangas, įvertinama vidaus organų būklė.
Echoskopijos tyrimas labai plačiai pritaikomas veterinarijos klinikose, nes yra greitas ir nesukeliantis diskomforto gyvūnui diagnostikos metodas.
Šis tyrimas ypač informatyvus diagnozuojant:
  • vidaus organų navikus
  • gimdos patologijas (gimdos uždegimą (piometrą), gimdos navikus)
  • šlapimo pūslės patologijas (urolitus (šlapimo pūslės akmenis), navikus)
  • vidaus organų funkcijos nepakankamumą (pavyzdžiui, inkstų, kepenų funkcijos sutrikimus)

Augintinio pirmosios pagalbos rinkinys (vaistinėlė)

Pirmoji_pagalba
Labai dažnai mūsų mažieji šeimos nariai suserga, kai esame išvykę, atostogaujame ar nėra galimybės skubiai nuvykti į veterinarijos kliniką.
Todėl veterinarijos klinikos "Vetloftas" veterinarijos gydytojai parengė trumpą atmintinę, kokių priemonių nepamiršti įtraukti į savo augintinio pirmosios pagalbos rinkinį.
  • Priemonės žaizdoms: dezinfekuojantys preparatai (pvz., chloreksidino valiklis, "Cutasept"), tepalas žaizdoms (pvz., "Vetramil", "Karbaseptas", "Bepanthen"), elastinis tvarstis kraujavimui stabdyti, tamponėliai žaizdų valymui.
  • Priemonės nuo viduriavimo, virškinimą gerinantys preparatai (pvz., "Diadog'n'cat" tabletės, "Enteromicro", "Pancreazym" ir t.t.).
  • Vaistai alergijai slopinti (pvz., "Tavegyl" tabletės).
  • Įprastai vartojami vaistai (nepamirškite pasirūpinti kasdien vartojamų vaistų atsargomis (pvz., vaistai širdžiai, insulinas ir kt.).
Suteikus pirmąją pagalbą, visada rekomenduojame pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju dėl tolimesnio gydymo.

Kaip elgtis, jeigu  pastebėjote įsisiurbusią erkę ?

erkes_istraukimas
Dažnai gyvūnų šeimininkams kyla klausimas, ką daryti, jeigu jų augintiniui įsisiurbė erkė, kaip ją pašalinti ir kaip elgtis toliau.
Todėl dalinamės svarbiausia informacija:
  • Pirmiausia ir svarbiausia- nusiraminti ir nesijaudinti. Papildomas stresas veikia ir jūsų mylimą augintinį, todėl būtina drąsiai imtis veiksmų ir erkę pašalinti.
  • Tvirtai suimkite erkę kuo arčiau odos ir švelniu sukamuoju judesiu patraukite. Žaizdelę dezinfekuokite antiseptiniu tirpalu. Jeigu nepavyko ištraukti visos erkės ir dalis jos liko odoje, jokiu būdu nebandykite likučio pašalinti.
  • Deja, bet likusios erkės "galvos" jau nepašalinsite, o bandydami tik didinsite žaizdą ir sudarysite palankias sąlygas infekcijai. Tokiu atveju dezinfekuokite žaizdelę ir stebėkite dėl galimo paraudimo ar kitų infekcijos požymių. Erkės likusią dalį organizmas dažniausiai pašalina kaip svetimkūnį.
  • Stebėkite gyvūno savijautą, dažniausios erkių pernešamos ligos gali pasireikšti per 3 - 21 dieną.
  • Šių ligų požymiai: vangumas, apetito praradimas, tamsios spalvos šlapimas, vėmimas, viduriavimas, šlubavimas.
  • Jeigu nenaudojate nuo erkių apsaugančių priemonių ar jų veikimas jau pasibaigęs, kuo skubiau pradėkite tokias priemones naudoti. Jeigu tokias priemones naudojate, pagalvokite apie papildomus apsaugančius preparatus (pavyzdžiui, purškalus, skirtus erkių atbaidymui).
  • Grįžę iš lauko atidžiai apžiūrėkite savo augintinio kailį, iššukuokite. Tokiu būdu pašalinsite dar nespėjusias įsisiurbti erkes.

Kačių ir šunų skiepai (vakcinacija)

Skiepai_vakcinacija
Labai dažnai augintinių šeimininkams, atvykus į veterinarijos kliniką, kyla klausimai, nuo kokių ligų skiepijama, kada galima skiepyti, kaip dažnai ?
Todėl nusprendėme šį kartą šiek tiek daugiau papasakoti apie kačių ir šunų vakcinaciją.
"Nuo kokių ligų skiepijama ?"
Skiepijama nuo pavojingiausių ir labiausiai paplitusių kačių ir šunų infekcinių ligų.
Dalis šių ligų yra lengviau pagydomos, dalis - sunkiai, dažniausiai pasibaigiančios gyvūno mirtimi.
Tikriausiai dažnas šeimininkas yra girdėjęs apie parvovirusinį enteritą, kuris kasmet nusineša daug neskiepytų šuniukų gyvybių ar kačių marą (panleukopeniją), kuris pavojingiausias jauniems neskiepytiems kačiukams ir dažnai baigiasi gyvūno mirtimi. Tokios ligos, kaip šunų maras ar pasiutligė dabar jau daug rečiau sutinkamos, tačiau taip yra tik dėl sėkmingos vakcinacijos programų.
Šunys skiepijami nuo parvovirusinio enterito, šunų maro, paragripo, infekcinio hepatito, leptospirozės, pasiutligės.
Katės - nuo rinotracheito, kalicivirozės, panleukopenijos (kačių maro), pasiutligės.
"Kada galima skiepyti ?"
Šuniukus: 6 - 8 savaičių amžiaus ir 12 savaičių amžiaus.
Kačiukus: 8 savaičių amžiaus ir 12 savaičių amžiaus.
Papildoma vakcinacija: kasmet nuo infekcinių ligų, nuo pasiutligės - kas 1-3 metus, priklausomai nuo vakcinos gamintojo.
Svarbu nepamiršti:
Prieš vakcinaciją, likus 10 dienų, būtina suduoti vaistus nuo kirminų.
Gyvūnas turi būti kliniškai sveikas.
Po operacijos galima skiepyti tik praėjus 2 - 3 savaitėms.
Po vakcinacijos gyvūnas veterinarijos klinikoje stebimas 15 min, siekiant pastebėti galimus šalutinius poveikius.
Jeigu po vakcinacijos gyvūnui buvo pasireiškusi alerginė reakcija, informuokite veterinarijos gydytoją.

Kaip dažnai šunims ir katėms reikia duoti vaistus nuo kirminų (atlikti dehelmintizaciją) ?

dehelmintizacija_foto
"Žinokit čia kažkokie makaronai išmatose, nors makaronų lyg ir nedavėm šuneliui..."
"Duodam duodam tas tabletes nuo kirminų ir nežinom kodėl, nes niekada nematėm jokių kirmėlių išmatose"
"Mūsų Murkius namuose sėdi, iš kur tos kirmėlės..."
Dažnai tenka išgirsti tokius pastebėjimus, kai veterinarijos gydytojas paklausia šeimininkų  apie dehelmintizaciją (vaistų nuo helmintų (kirminų) sudavimą). Kad būtų kuo daugiau aiškumo, nusprendėme atsakyti į veterinarijos klinikoje dažniausiai užduodamus klausimus apie helmintus (kirmėles).
"Kaip atrodo kirmėlės ?"
Dažniausiai aiškiausias palyginimas su makaronais: apvalios kirmėlės panašios į rausvos, baltos spagečius, įvairaus dydžio ir ilgio, o plokščiosios (kaspiniuočiai) - į mažus, suplotus makaronus, sudarytus iš dalelių, narelių. Kaspiniuočių nareliai sudžiuvę gali atrodyti kaip ryžio grūdeliai. Dabar jau aišku iš kur tie "makaronai" išmatose, nors šunelis makaronų nevalgo.
"Iš kur jos atsiranda?"
Šuniukai ir kačiukai kirmėlėmis užsikrečia nuo mamos, nepaisant ar mamai duoti vaistai nuo kirminų ar ne, nes helmintų lervos sugeba "pasislėpti" mamos organizme ir taip apsisaugo nuo vaistų poveikio.
Taip pat dažnai užsikrečiama kirminų kiaušinėliais iš aplinkos (vaikščiojant lauke, suėdus žolės ar išmatų su kiaušinėliais), šeriant žalia mėsa, katės labai dažnai užsikrečia medžiodamos (suėdus pelę ar paukščiuką), taip pat galima užsikrėsti kaspiniuočiais prarijus blusas. Šeimininkai dažnai savo augintiniams helmintų kiaušinėlius parneša "lauktuvių" su batais... ir pasidalina su Murkiu, kuris sėdi namuose ir į lauką neišeina.
"Kokią žalą daro kirmėlės?"
Kirmėlės pasiima maistines medžiagas, kurias turėtų įsisavinti gyvūno organizmas. Todėl gyvūnas netenka svorio, suprastėja kailio kokybė, gali net gi išsivystyti mažakraujystė, gyvūnas tampa imlesnis kitoms ligoms, padidėja pilvo apimtis, išmatose gali atsirasti kraujo, pasireikšti vėmimas, viduriavimas.
"Ar žmonės gali užsikrėsti ?"
Deja, taip. Užsikrėtimas kiaušinėliais dažnai įvyksta, jeigu aplinkoje yra daug kiaušinėlių. Todėl ypač svarbu laikytis asmens higienos, reguliariai dehelmintizuoti gyvūnus, jeigu yra ženklus užsikrėtimas - dezinfekuoti aplinką. Dėl prastesnės asmens higienos ir silpnesnio imuniteto dažnai užsikrečia maži vaikai.
"Jeigu išmatose nėra kirminų, ar tai reiškia, kad kirmėlių neturi ?"
Tikrai nereiškia. Dažniausiai kirmėlės gyvena plonajame žarnyne, kur gali gauti daugiausiai maisto medžiagų. Todėl jeigu gyvūnas vemia ar viduriuoja kirmelėmis, tai reiškia, kad užsikrėtimas jau tikrai yra gausus ir parazitai migruoja iš savo įprastos lokalizacijos. Jeigu parazitų organizme yra mažiau, jų išmatose nepamatysite, nes išmatose bus tik plika akimi nematomi kiaušinėliai.
"Kaip dažnai duoti vaistus nuo kirminų?"
  • Šuniukams ir kačiukams: pirmą kartą galima dehelmintizuoti nuo 3 - 4 savaičių amžiaus, vėliau - kas - 1 - 2 mėn. iki 1 metų amžiaus.
  • Visiems gyvūnams: likus 10 dienų iki vakcinacijos (kirmėlės silpnina imunitetą, todėl gali nesusidaryti tinkamas antikūnų kiekis po vakcinacijos).
  • Profilaktiškai: kas 3 - 6 mėn.
  • Jeigu namuose yra mažų vaikų, didelė užsikrėtimo rizika (pavyzdžiui, gyvūnas šeriamas žalia mėsa, medžioja) - kas 1 mėn.
Jeigu po dehelmintizacijos išmatose pastebite kirmėlių, būtina po 10 - 14 dienų pakartoti vaistus.
Dažnai naudojamos tabletės nuo erkių, kurios savo sudėtyje turi medžiagų, kurios veikia ir kirmėles. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad šios tabletės efektyvios tik prieš apvaliąsias kirmėles, bet neveikia kaspiniuočių (pavyzdžiui, echinokokų). Todėl reiktų nepamiršti profilaktiškai atskirai suduoti platesnio spektro tabletę nuo kirmėlių.

KAČIŲ IR ŠUNŲ STERILIZACIJA, KASTRACIJA

Kastracija

"Kas yra kastracija/sterilizacija?"

Kastracija - lytinių organų pašalinimas (patelėms - kiaušidžių ir gimdos, patinams - sėklidžių). Dėl seniau vartoto termino ir įpratimo, patelių kastracija dažnai vadinama sterilizacijos terminu.

Skirtumai

Patinų kastracijos metu pašalinamos sėklidės, daromas pjūvis kapšelio srityje.
Patelių kastracijos/sterilizacijos metu pašalinama gimda ir kiaušidės, operacija sudėtingesnė negu patinėlių, nes atveriama pilvo ertmė. Jeigu patinėlio viena ar abi sėklidės yra nenusileidusios, pilvo ertmėje, tokiu atveju, pjūvis atliekamas ir pilvo srityje.

Kačių ir katinų kastracija

Katinus patinus ir pateles galima kastruoti nuo 6 mėn. Jeigu katė tuo metu rujoja, reiktų palaukti ramybės periodo, kol praeis ruja.

Kalyčių ir šunų kastracija

Šunis patinus galima kastruoti nuo 6 - 18 mėnesių amžiaus, priklausomai nuo veislės ir dydžio: mažesni šunys lytiškai subręsta greičiau, didesni - vėliau.

Kalytes rekomenduojama kastruoti/sterilizuoti lytiškai subrendus, praėjus 2-3 mėnesiams po pirmosios rujos.

Kastracijos/sterilizacijos pliusai

Patelėms:

Išvengiama neplanuotų palikuonių (perpildytos prieglaudos, lauke paliekami neplanuoti jaunikliai vis dar yra opi problema).

Mažesnė pieno liaukų navikų tikimybė (sterilizavus iki pirmos rujos arba po pirmos rujos pieno liaukų navikų tikimybė sumažėja 95-90 proc.).

Išvengiama vyresniame amžiuje dažnai pasireiškiančių gimdos uždegimų (endometritų, piometros), gimdos ir kiaušidžių navikų.

Išvengiama elgesio problemų dėl lytinių hormonų veiklos, pavyzdžiui, tariamo nėštumo, agresijos.

Patinams:

Sumažėja tikimybė susirgti prostatos ligomis ( prostatos hiperplazija, prostatos navikais), išvengiama sėklidžių ligų (sėklidžių uždegimo, sėklidžių navikų).

Išvengiama ydingo elgesio dėl hormonų veiklos (katinams - šlapimo purškimo namuose, kniaukimo, peštynių su kitais katinais, šunims - agresijos kitų patinų atžvilgiu, bėgimo iš namų).

Rizikos veiksniai

Retais atvejais šunims, ypač didesnių veislių kalytėms, vyresniame amžiuje gali pasireikšti šlapimo nelaikymas, taip pat katėms, ypač katinams, gali būti didesnė tikimybė šlapimo takų uždegimams.
Po kastracijos, išnykus poreikiui "ieškoti poros", gyvūnas gali priaugti svorio, tokiu atveju reikalingas maisto normavimas ir aktyvumo skatinimas.

Bet kuriuo atveju, dėl tikslaus kastracijos laiko ar kitų susijusių klausimų, geriausia atvykti į veterinarijos kliniką pasitarti su veterinarijos gydytoju ir kartu priimti geriausią sprendimą dėl jūsų mylimo augintinio sveikatos.

KAČIŲ IR ŠUNŲ AUSŲ PRIEŽIŪRA

ausu_valymas
"Kaip prižiūrėti šunų ir kačių ausis namuose?"
"Ar jas reikia valyti?"
"Su kuo valyti?"
"Kaip dažnai valyti?"
Šie klausimai dažnai užduodami susirūpinusių šeimininkų apsilankius veterinarijos klinikoje.
Būtent todėl ir nusprendėme atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus apie kačių ir šunų ausų priežiūrą.
"Ar reikia valyti ausis?"
Į šį klausimą vieno atsakymo nėra ir kiekvienas atvejis individualus.
Jeigu ausys yra sveikos, nėra gausu turinio - jų valyti namuose nereikia. Dažnai be reikalo atliekamas ausų valymas sukelia daugiau žalos, negu naudos (nuolat valant sukeliamas ausies kanalo dirginimas, kuris gali sukelti ausų uždegimą).
Tačiau profilaktiškai kačių ir šunų ausis reiktų valyti, jeigu:
  • jūsų augintinis turi nulėpusias ausis (dėl susilaikančios drėgmės ir prastos oro cirkuliacijos didesnė uždegimo tikimybė),
  • ausies kanale gausu plaukų,
  • gyvūnas turi polinkį į pasikartojančius ausų uždegimus,
  • ausyse kaupiasi didesnis kiekis ausų sieros,
  • po maudynių,
  • gyvūnui paskirtas ausų uždegimo gydymas.
"Su kuo valyti ausis?"
Ausis rekomenduojama valyti tik su specialiais ausų valikliais.
Jokiu būdu nepilkite į ausis vandenilio peroksido ar vandens. Tokiu būdu tik pažeisite ausies kanalą, rizikuosite išdeginti ausies kanalo gleivinę, pažeisti ausies būgnelį ar sukelti ausų uždegimui palankias sąlygas.
"Kaip dažnai valyti ausis?"
Esant poreikiui, kačių ir šunų ausis profilaktiškai rekomenduojama valyti ne dažniau 1-2 kartus per savaitę, nebent veterinarijos gydytojas paskirtų kitaip.
Kilus klausimams dėl šunų ir kačių ausų priežiūros ar tinkamo valiklio visada kviečiame užsukti pasikonsultuoti su veterinarijos gydytojais į Veterinarijos kliniką "Vetloftas".

KAČIŲ IR ŠUNŲ PĖDUČIŲ PRIEŽIŪRA ŽIEMĄ

suo_kate_pedute_sniege

Žiemos metu, nukritus oro temperatūrai ir pasnigus labai svarbu tinkamai pasirūpinti savo mylimais augintiniais. Nusprendėme pasidalinti mūsų klinikos veterinarijos gydytojų parengta informacija, kaip reiktų pasirūpinti šunų ir kačių pėdutėmis atšalus orams.

  • Siekiant išvengti traumų, reguliariai prižiūrėkite nagų ilgį. Esant ilgiems nagams, didelė tikimybė, kad einant ar paslydus jie užsikabins ir nulūš.
  • Jeigu šuns tarpupirščiuose auga ilgesni plaukai, juos patrumpinkite. Tokiu būdu tarpupirščiuose nesikaups sniego gumuliukai ir purvas.
  • Venkite ilgesnių pasivaikščiojimų einant kelkraščiu, šaligatviais, nes ten daugiausiai išbarstoma druskų.
  • Prieš einant į lauką, patepkite pėdutes ir tarpupirščius pėdučių vašku. Jis apsaugos nuo šalčio ir druskų poveikio, tačiau per daug nesuminkštins pėdučių paviršiaus.
  • Esant labai žemai oro temperatūrai, venkite ilgų pasivaikščiojimų, trumpesnio kailio ir jautresnius gyvūnus aprenkite neperpučiamais rūbeliais ar apaukite batukais.
  • Jeigu matote, kad šuo dreba, nenori eiti, kilnoja pėdutes - parveskite gyvūną namo.
  • Grįžę iš lauko nuplaukite pėdutes šiltu vandeniu ir nusausinkite. Tokiu būdu nuplausite druskas ir kitas chemines medžiagas.
  • Nuolat stebėkite bendrą gyvūno savijautą, kojų, pėdučių būklę (ar nėra žaizdelių, įpjovimų). Kieta sniego pluta, ledo ar druskos kristalai gali sukelti įvairius pažeidimus.

Žinant, kaip reikia pasirūpinti savo mylimu augintiniu, galima ramiai džiaugtis žiemos malonumais.

KRAUJO TYRIMAI

1

Dažnam šeimininkui yra tekę laikyti ir guosti savo mylimą augintinį veterinarijos klinikoje po kraujo paėmimo procedūros, tačiau dažnai kyla klausimai, kuo skiriasi kraujo tyrimai ir kodėl jie reikalingi ?

  • Morfologinis kraujo tyrimas - parodo kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų) kiekį. Šis kraujo tyrimas padeda nustatyti organizme esančius uždegiminius procesus, anemiją (mažakraujystę), dehidrataciją, erkių pernešamas ligas ar net gi vėžinius pakitimus. Tai vienas iš dažniausiai atliekamų kraujo tyrimų veterinarijos klinikose;
  • Biocheminis kraujo tyrimas - įvertinama vidaus organų (pvz. inkstų, kepenų, kasos) veikla. Dažnai šis kraujo tyrimas atliekamas prieš bendrąją anesteziją ar gyvūnui susirgus. Tačiau sergant tokiomis ligomis, kaip lėtinis inkstų ar kepenų funkcijos nepakankamumas, klinikiniai simptomai gali būti silpnai išreikšti ar jų gali visai nebūti (gyvūnas gali atrodyti visiškai sveikas), todėl profilaktinis biocheminis kraujo tyrimas ypač rekomenduojamas vyresniems gyvūnams (nuo 5 - 7 m. amžiaus). Kuo ankstyvesnėje stadijoje diagnozuojama liga, tuo lengvesnis gydymas ir optimistiškesnė prognozė;
  • Hormoninis kraujo tyrimas - tiriami CRB, SAA (didelio jautrumo uždegimo rodikliai), skydliaukės, antinksčių, lytiniai hormonai. Šie kraujo tyrimai atliekami šunims ir katėms  įtariant specifines endokrinines ligas, prieš pradedant gydymą antibiotikais ar kergimo laikui nustatyti.

Paėmus 1 - 3 mililitrus kraujo iš venos, tyrimai atliekami ir atsakymai gaunami per 10 - 30 minučių. Veterinarijos gydytojas įvertina kraujo tyrimų rezultatus, prireikus skiriamas tinkamas gydymas, papildai.

ŠUNIDŽIŲ KOSULYS (INFEKCINIS TRACHEOBRONCHITAS)

Šunidžių kosulys

Šunidžių kosulys (infekcinis tracheobronchitas) šunims dažniausiai pasireiškia:

  • stipriu sausu kosuliu, primenančiu springimą;
  • vangumu;
  • pakilusia kūno temperatūra;
  • sumažėjusiu apetitu;
  • išskyromis iš nosies.

Nuo šunidžių kosulio gali būti atliekama kasmetinė vakcinacija (injekcinė vakcina arba į nosį įpurškiama vakcina).

Nors vakcinacija nuo ligos neapsaugo 100 procentų, nes vakcinuojama tik prieš 2 ligos sukėlėjus (Paragripo virusą ir Bordetella bronchiseptika bakteriją), tačiau padeda išvengti ligos komplikacijų ir sumažinti infekcijos plitimą.

Ypač rekomenduojama vakcinuoti tuos šunis, kurie turi artimą kontaktą su kitais šunimis (parkuose, šunų darželiuose ar dresūros metu).

BURNOS HIGIENA: BE NARKOZĖS AR SU?

suo+sypsosi - Copy
Dažnai tenka išgirsti klausimą, ar veterinarijos klinikoje šunims ir katėms burnos higiena bus atliekama su narkoze ar be?
Todėl nusprendėme plačiau aptarti, kodėl burnos higiena turėtų būti atliekama veterinarijos klinikoje ir tik su bendrąja anestezija.
2013 m. AHHA (Amerikos Gyvūnų Klinikų Asociacijos) rekomendacijose teigiama, kad "Augintinių dantų valymas be anestezijos yra nepriimtinas ir neatitinkantis standartų" (https://www.avma.org/.../below-surface-anesthesia-free...).
Valant dantis be anestezijos:
  • Nuvalomos tik vizualiai matomos apnašos. Nesedavus gyvūno neįmanoma nuvalyti vidinio danties paviršiaus ir apnašų esančių giliau, ties dantenomis. Taip sukuriamas klaidingas "švarių dantų įvaizdis". Dėl likusių apnašų ilgainiui išsivysto periodontitas, dantys pradeda klibėti, prasideda žandikaulio tirpimas, gali iškristi dantys ar lūžti žandikaulis.
  • Gyvūnas nėra intubuojamas, todėl yra tikimybė įkvėpti nuvalytas apnašas (maisto likučius ir bakterijas), tokiu atveju gręsia aspiracinė pneumonija (plaučių uždegimas).
  • Gręsia sužalojimai (tiek gyvūnui, tiek valančiam asmeniui). Dantų apnašų valymas nėra maloni procedūra, dažnai skausminga. Gyvūnai, priešingai negu žmonės, neišbūna ramiai išsižioję, kol atliekama burnos higiena. Gyvūnui sujudėjus, galimi akių, burnos ertmės sužalojimai ar įkandimai valančiam asmeniui.
  • Sukeliamas stresas. Labai dažnai gyvūnams, kuriems buvo valytos dantų apnašos be narkozės, neįmanoma apžiūrėti burnos ertmės, netgi prisiliesti prie snukio, nes sukeliamos skausmingos asociacijos su dantų apnašų valymu.
  • Valant be narkozės, nėra atliekamas dantų paviršiaus poliravimas. Nuvalius dantų apnašas, danties paviršiuje lieka mikroįtrūkimų, todėl susidaro palankios sąlygos ateityje formuotis apnašoms. Būtent todėl būtina nupoliruoti danties paviršių su poliravimo pasta.
  • Nėra įvertinama dantų būklė. Labai dažnai, nuvalius dantų apnašas, pamatome, kad dantis vos laikosi, yra sugedęs, skilęs ar nulūžęs. Tokiu atveju būtina išrauti dantį, taikyti gydymą, atlikti rentgeninį tyrimą, be narkozės to atlikti neįmanoma.
Dažnai dantų apnašų valymo su anestezija prisibijoma dėl narkozės, tačiau anestezijos rizika sieka tik 0,17 - 0,24 proc. Žinoma, prieš planuojant atlikti burnos higieną, būtina pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju,  įvertinti inkstų ir kepenų būklę (atlikti kraujo tyrimus, įvertinti širdies darbą).
Geriausia, kai profesionalios burnos higienos neprireikia (taikant profilaktikos priemones namuose), tačiau jos prireikus, pagalvokite, apie tai, kas būtų geriausia jūsų mylimam augintiniui.